Prenumeruoti naujienlaiškį

NOA festivalis

NOA festivalio operos - tai, tradiciškai mąstant, žanro konvencijas laužantys ir į jo rėmus netelpantys kūriniai. Siekiant kvestionuoti tradiciškai nubrėžtas žanrines ribas, NOA kūriniai traktuojami sugrąžinant operos žanrui originalią termino reikšmę: lot. opera = veikalas.

Festivalis savo gyvavimo pradžioje - pirmaisiais ir antraisiais metais (2008-2009 m.) - vadinosi trumpametražių operų festivaliu, o nuo 2010-ųjų prisistatė kaip šiuolaikinės operos festivalis, kam turėjo įtakos išaugęs spektaklių „metražas". Ketvirtajame NOA manifestuotas kameriškumo, paprastumo siekis, atsisakant tradicinių operos šleifų - pompastikos ir didybės, penktaisiais metais transformavosi į totaliai minimalistinį nanooperos formatą, provokavusį kūrėjus koncentruotai kūrybinės išmonės demonstracijai. Galiausiai 6-asis NOA festivalis atsisako bet kokių pareiškimų ir NOA pasilieka kaip skiriamąjį ženklą.

Neišbarstęs kūrybinių jėgų ir sukaupęs patirties platesniems žingsniams, po dvejų metų pertraukos į scenos menų areną grįžtantis 6-asis NOA festivalis nutiesia tiltą iš praeities į ateitį. Žiūrovus pasitiks dažniau užsienyje nei Lietuvoje rodoma, lyg NOA sėkmės talismanu tapusi opera „Geros dienos!". Mąstant apie ateitį ir siekiant inicijuoti daugiau vaisingų kūrybinių bendradarbiavimų, festivalį užbaigs meno projektų idėjų pristatymų maratonas - „Pitchingas". „Pitchingo" akiratyje - entuziastingos scenos menų kūrėjų šiuolaikinių operų, muzikos teatro ir tarpdisciplininio meno vizijos.

Arką tarp istorijos ir ateities užpildys intriguojanti programa, atskleisianti aktualios, dabartinės operos koncepciją. NOA festivalis vienija kūryba degančius žmones, kurių įkvėpimo neketinama varžyti jokiais tematiniais rėmais, tad ir šiųmetė programa - festivališkai spalvinga. Tačiau atidžiau pažvelgus visgi galima išskirti keletą ryškesnių krypčių.

Pirmoji jų - trisdešimtmečio slenkstį peržengusių arba prie jo artėjančių kūrėjų duoklė vaikystei: 90-ųjų reminiscencijos pasirodo radijo vaidinime „Audiokaukas", inspiruotame 1990-aisiais per televiziją transliuotos laidos „Videokaukas"; „Consolium 3000" perkels į psichodelinį pirmųjų videožaidimų garso ir vaizdo pasaulį, o „Įstabusis ir graudusis planas B" iš užmaršties prikels kūrėjų vaikystėje vartytas Herlufo Bidstrupo karikatūrų knygeles.

Dar viena festivalio kryptis - garso svarba: į jį bus sufokusuojamas dėmesys erdvinėje monooperoje tamsoje „Confessions" bei jau minėtame „Audiokauke", o audiovizualiniame paukščių stebėjimo ture „Flyway" žiūrovas migruos tarp žmonių ir paukščių garsų pasaulių.

Galiausiai, šiųmečiame NOA festivalyje ryškus kūrėjų siekis eksperimentuoti ieškant stipresnių poveikio žiūrovams formų: ypač minėtini į pasamonės dugną žadanti nuvesti „Skylė", ekstremaliai trumpa ir koncentruota nanoopera „Dresscode'as: opera", visas jusles kurstysianti „Confessions" bei buvimo žiūrovu tradicijas kvestionuosiantis „Flyway".

Įspūdžius sustiprins ir gausūs po-spektakliniai renginiai, tarp kurių - susitikimai su kūrėjais, degustacijos bei provokuojančios diskusijos, moderuojamos skirtingiems meno poliams atstovaujančių muzikologės Veronikos Janatjevos ir teatrologės Vlados Kalpokaitės. Tikėtina, kad tai išprovokuos įvairiapusių, aštrių ir nestandartinių klausimų / atsakymų / pasisakymų bei atvers skirtingas patirtis, skatinančias mąstyti, bendrauti, analizuoti.

Svarbu ir tai, kad festivalis neapsiriboja lokalia erdve - 6-ajame NOA sulauksime svečių iš Australijos bei susipažinsime su švedų ir lietuvių kūrybinės bendrystės rezultatais.

Šių metų festivalyje bus daug diskutuojama apie šiuolaikinę operą, bet nebus siekiama išvesti jos „formulės" ar apibrėžimo. 6-asis NOA festivalis - apie šio žanro koncepcijų įvairovę, galimybes ir perspektyvas, apie praeitį ir ateitį, apie skirtingų menų ir pojūčių jungtis.

VIDEO